paralelizmas

paralelìzmas sm. (2) TrpŽ 1. geom. tiesių ir plokštumų lygiagretumas. 2. prk. dviejų reiškinių, veiksmų nekintamas santykis ir glaudus susijimas. 3. būdingų bruožų analogija, panašumas, bendrumas; dviejų asmenų, įstaigų arba organizacijų to paties darbo atlikimas, tarpusavy to nesuderinus. 4. lit. žmogaus gyvenimo ir įvykių sugretinimas vaizdingumui sustiprinti: Paprasto dvinario paralelizmo formulė yra bendra visai žmonijai: duodama gamtos kuris paveikslėlis ir greta jo vaizdelis iš žmonių gyvenimo B.Sruog. Muzikoje garsų ir emocijų bei minčių paralelizmas yra dėsningas reiškinys rš. Daugelis Jovaro eilėraščių pagrįsti liaudies dainų paralelizmo principu rš.